Ruošiantis Lietuvoje suteikti galimybę naudotis investicine sąskaita ir 2025 m. sausio 1 d. galiausiai atsiradus jai, finansų specialistų ir investuotojų gretose netyla diskusijos apie šį įrankį.
Apie investicinę sąskaitą paprastai, arba 5 dalykai, kuriuos turi žinoti kiekvienas investuotojas
Ruošiantis Lietuvoje suteikti galimybę naudotis investicine sąskaita ir 2025 m. sausio 1 d. galiausiai atsiradus jai, finansų specialistų ir investuotojų gretose netyla diskusijos apie šį įrankį. Tai nestebina, nes daugumoje viešai pateikiamos informacijos apie investicinę sąskaitą pilna specifinių terminų ir sąvokų, kurios gali atrodyti painios mažiau patyrusiems investuotojams. Tad kas iš tiesų yra investicinė sąskaita, kaip ji veikia ir kodėl tai gali būti naudinga dažnam investuojančiam?
1. Kas yra investicinė sąskaita?
Pasak finansų eksperto ir „Paskolų klubo“ įkūrėjo Evaldo Remeikio, investicinė sąskaita (IS) – tai naujas įrankis Lietuvoje, kuris nuo 2025 metų suteikia galimybę optimizuoti mokesčius, kylančius iš investavimo rezultato apmokestinimo. Anot jo, paprasčiausias įmanomas IS apibūdinimas – tai sąskaita, skirta tik su investavimu susijusioms operacijoms.
Pašnekovo teigimu, IS leidžia reinvestuoti pinigus nemokant pajamų mokesčio, kol iš investicinės veiklos uždirbtos grynosios pajamos neišimamos kitiems tikslams. Ji taip pat suteikia galimybę investuotojui tiesioginių su investavimo veikla susijusių išlaidų suma sumažinti apmokestinamųjų pajamų dydį.
„Įsivaizduokite, kad jūsų investicinė sąskaita – tai taupyklė su aiškia pradine suma. Tarkime, įdėjote į ją 1 000 eurų. Kol neišsiimate daugiau nei ši pradinė suma, papildomų mokestinių įsipareigojimų nekyla. Jei iš „taupyklės“, į kurią įnešėte minėtus 1 000 eurų, nuspręsite išsiimti 100 eurų, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikės. Tačiau jei ta taupyklė moka palūkanas ir dėl jų ten lėšų suma išaugs, ir tada išsiimsite 1 100 eurų, tuomet tą 100 eurų perviršį reikės deklaruoti kaip investicines pajamas, kurios ir bus apmokestinamos gyventojo pajamų mokesčiu (GPM)“, – paaiškino E. Remeikis.
Kalbėdamas apie išlaidų padengimo galimybes, jis pateikė dar vieną pavyzdį: „Tarkime, per metus jūsų investicijos uždirbo 1 500 eurų palūkanų. Tačiau investavimas nėra nemokamas – tarpininkavimo, sąskaitos tvarkymo ir kitos tiesiogiai su investavimo veikla susijusios išlaidos gali siekti 100 eurų per metus. Tokiu atveju mokesčius reikėtų mokėti ne nuo 1 500 eurų, o nuo 1 400 eurų sumos. Tai veikia panašiai kaip verslo išlaidų nurašymas. Verslininkai juk irgi mokesčius moka ne nuo visų pajamų, o tik nuo pelno, atskaičius būtinąsias išlaidas. Tokia pati logika taikoma ir investicinei sąskaitai“, – apibendrina E. Remeikis.
2. Kada ir kam verta turėti investicinę sąskaitą?
Pasak E. Remeikio, yra vienas esminis aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas investuotojas, svarstantis apie IS naudojimą.
„Sprendžiant, ar verta ja naudotis, svarbu įsiminti ir suprasti vieną skaičių – 75 eurai. Tai yra suma, kurią investuotojas „sutaupo“ naudodamasis įprasta sąskaita dėl 500 eurų neapmokestinamų pajamų taisyklės“, – aiškina E. Remeikis.
Ekspertas pateikia konkretų pavyzdį: „Tarkime, investuotojas per metus uždirba 1 500 eurų palūkanų. Pagal numatytą tvarką, kai nesinaudojama investicinės sąskaitos režimu, jis gali pasinaudoti mokestine lengvata gyventojams – 500 eurų neapmokestinamų pajamų suma ir mokėti 15 proc. GPM tik nuo likusių 1 000 eurų. Tai sudarytų 150 eurų mokesčių.
Investicinės sąskaitos režime situacija kitokia – neapmokestinama suma netaikoma, bet galima atskaityti visas tiesiogines su investavimo veikla susijusias išlaidas. Jei per metus sumokami 200 eurų įvairių mokesčių – platformos administravimo, tarpininkavimo ar patiriami ir investiciniai nuostoliai – apmokestinama suma sumažėja iki 1 300 eurų, o mokėtinas GPM tuomet siektų 195 eurus“, – tęsia E. Remeikis.
Pasak finansų eksperto, čia ir slypi esminis apsisprendimo taškas. Investuotojas turi pirmiausia įvertinti, ar jo planuojamos investavimo pajamos, nuo kurių būtų mokamas GPM, viršija 500 EUR. Antras žingsnis – apskaičiuoti, kiek jis sumoka įvairių mokesčių investavimo platformoms. Tai yra svarbu, nes tokios išlaidos neminusuojamos iš uždirbtų palūkanų naudojantis įprasta sąskaita, bet gali būti atskaitomos investicinės sąskaitos režime.
Taip pat svarbu įvertinti, kiek portfelyje yra blogų skolų, nes jų įprastos sąskaitos režime atskaityti negalima iš mokamo GPM, o investicinės sąskaitos atveju jos yra įvertinamos.
Dar vienas svarbus aspektas, anot E. Remeikio, apskaičiuoti, kada planuojamas pelno išėmimas. Taip galima įvertinti pinigų kainą laike, nes sumokėdami mokesčius vėliau turime apskaičiuoti, kiek papildomai uždirbsime iš to, kad ta suma dar tam tikrą laiką liks investiciniame portfelyje ir, tikėtina, generuos teigiamą grąžą.
„Paprastai tariant, jei jūsų metinės palūkanų pajamos jau viršija 500 eurų, verta rimtai pasiskaičiuoti, įsivertinti savo situaciją ir apsvarstyti investicinės sąskaitos režimą. Jei išlaidos mažesnės – gali būti naudingiau likti prie įprastos tvarkos ir pasinaudoti 500 eurų neapmokestinamu pajamų dydžiu“, – pataria E. Remeikis.
3. Kaip tai veikia praktiškai?
„Svarbu suprasti, kad investicinė sąskaita – tai ne atskiras produktas, o mokestinis režimas, kurį investuotojas pasirenka deklaruodamas pajamas“, – aiškina finansų ekspertas.
Anot jo, sąskaita, kuri gali būti atidaryta tiek Lietuvos, tiek kitos Europos ekonominės erdvės valstybės finansų įstaigoje, tampa investicine tuomet, kai pildant pajamų deklaraciją nurodoma, kad būtent ja naudotasi investuojant. Lietuvoje pirmą kartą pajamų deklaracijose nurodyti investicinę sąskaitą bus galima 2026 metais, deklaruojant 2025 metų pajamas“, – akcentuoja E. Remeikis.
Prieš pasirenkant investicinės sąskaitos režimą, eksperto teigimu, svarbu įvertinti savo investavimo strategiją ir galimas rizikas. Jei investuojama į mažos rizikos instrumentus, pavyzdžiui, valstybės obligacijas, kur nuostolių tikimybė minimali, dažnai naudingiau likti prie įprastos tvarkos ir pasinaudoti 500 eurų neapmokestinama suma.
„Situacija keičiasi, kai kalbame apie didesnės rizikos investavimą. Tarkime, jei dalis jūsų portfelio sudaryta iš rizikingesnių investicijų, pavyzdžiui, akcijų rinkoje, kur yra didesnė tikimybė patirti nuostolių, tokiu atveju investicinės sąskaitos režimas gali būti naudingesnis. Praktikoje galima net derinti abi strategijas – mažos rizikos investicijoms naudoti įprastą sąskaitą su 500 eurų neapmokestinamu pajamų dydžiu, o rizikingesnėms investicijoms atidaryti atskirą investicinę sąskaitą. Taip galima optimizuoti mokestinę naštą pagal skirtingų investicijų pobūdį“, – atkreipia dėmesį E. Remeikis.
4. Kokie yra pagrindiniai privalumai?
IS, be pragmatinių naudų, turi dar vieną svarbų, bet dažnai nepastebimą privalumą – ji, anot finansų eksperto, skatina ilgalaikį ir disciplinuotą investavimą.
„Tai kaip augantis vaismedis – kuo ilgiau jį auginate, tuo gausesnis būna vaisių derlius“, – vaizdingai paaiškina E. Remeikis. – Kai pelnas nėra apmokestinamas iš karto, visa uždirbta suma gali būti reinvestuojama ir generuoti papildomą grąžą. Tai sukuria vadinamąjį sudėtinių palūkanų efektą.“
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – nuostolių perkėlimo galimybę.
„Jei kažkuriais metais investicijų grąža būtų neigiama, šiuos nuostolius galima perkelti į ateinančius metus. Tai reiškia, kad ateityje, kai investicijos pradės generuoti pelną, šie nuostoliai sumažins apmokestinamą sumą. Tarkime, investuotojas per metus uždirbo 3 000 eurų palūkanų, o jo investavimo išlaidos ir ankstesnių metų nuostoliai siekia 1 000 eurų. Pagal įprastą tvarką, pasinaudojęs 500 eurų neapmokestinama suma, jis mokėtų mokesčius nuo 2 500 eurų, kas sudarytų 375 eurų GPM. Tačiau investicinės sąskaitos režime, pritaikius 1 000 eurų išlaidų ir nuostolių sumą, mokesčiai būtų skaičiuojami nuo 2 000 eurų ir siektų 300 eurų. Šiuo atveju investicinės sąskaitos režimas leidžia sutaupyti 75 eurus, o ilguoju laikotarpiu nauda gali būti dar didesnė, ypač jei patiriamos didesnės investavimo išlaidos ar nuostoliai“, – sako E. Remeikis.
Pasak jo, IS ypač naudinga tiems, kas kaupia ilgalaikiams tikslams – pensijai, vaikų studijoms ar būsto įsigijimui.
„Kai žinote, kad išėmus pelną reikės mokėti mokesčius, du kartus pagalvosite, ar tikrai verta tai daryti. Tai skatina priimti labiau apgalvotus finansinius sprendimus ir orientuotis į ilgalaikę perspektyvą. Galima sakyti, kad valstybė, įvesdama investicinės sąskaitos režimą, siunčia aiškią žinutę – mes palaikome tuos, kurie investuoja atsakingai, ilgam ir siekia kapitalo prieaugio“, – svarstė finansų ekspertas.
E. Remeikis taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną įdomų aspektą – sutaupyto pajamų mokesčio reinvestavimą. „Kai naudojatės investicine sąskaita, mokesčius mokate tik išsiimdami pelną. Tai reiškia, kad pinigai, kuriuos būtumėte sumokėję kaip GPM įprastoje sistemoje, lieka jūsų sąskaitoje ir gali būti reinvestuojami bei generuoti grąžą, kas ilguoju laikotarpiu gali reikšmingai padidinti bendrą investicijų vertę“, – paaiškina finansų ekspertas.
Pasak jo, jeigu, pavyzdžiui, per metus būtų uždirbta 2 000 eurų investicinės grąžos, įprastoje sistemoje reikėtų sumokėti apie 225 eurus GPM (pritaikius 500 eurų neapmokestinamą sumą). Investicinės sąskaitos režimu tie 225 eurai lieka ir gali būti reinvestuoti ir palikti generuoti papildomą grąžą ateityje.
5. Kokios yra rizikos?
Nors ir turi daug privalumų, IS taip pat yra susijusi su tam tikromis rizikomis. Viena jų – netinkamas sąskaitos naudojimas. IS skirta tik su investavimu susijusioms operacijoms, todėl bet kokios kitos finansinės veiklos gali pažeisti taisykles ir sukelti mokestinių pasekmių.
„Pavyzdžiui, jei sąskaita naudojama darbo užmokesčio gavimui ar kasdienėms išlaidoms, tai gali apsunkinti deklaravimą, galimybė pasinaudoti IS privalumais išnyks. Todėl svarbu laikytis aiškių sąskaitos naudojimo gairių ir pasiruošti kruopščiai valdyti dokumentaciją“, – pabrėžė E. Remeikis.
Pasak jo, galiausiai reikia nepamiršti, kad IS sistema Lietuvoje – nauja ir galimi pokyčiai teisės aktuose taip pat kelia rizikų.
„IS Lietuvoje įsigaliojo neseniai, tad nėra iki galo aišku, kaip veiks praktiniai aspektai, pavyzdžiui, deklaravimo tvarka ar investavimo sąlygų keitimai. Be to, bet kokie mokestiniai pokyčiai ateityje gali turėti įtakos investicijų pelningumui. Tad svarbu sekti naujienas, konsultuotis su specialistais ir reguliariai peržiūrėti savo investavimo strategiją, kad būtų galima prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos“, – konstatavo E. Remeikis, „Paskolų klubo“ įkūrėjas ir vadovas.
Evaldas Remeikis
FOTO: ANDRIUS UFARTAS | DELFI
