Kas pelningiau – investavimas į paskolas žmonėms ar NT?

Lietuvos banko neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad lietuviai sutaupytas lėšas dar mieliau laiko namuose grynaisiais pinigais, sąskaitoje banke arba kredito unijoje. Iš rizikingesnių investavimo instrumentų dažniausiai pasirenka investicijas į nekilnojamąjį turtą, o į akcijas investuoti ketina tik 0,6 proc. gyventojų. Remdamasis savo daugiau nei 10 metų investavimo į skirtingas turto klases praktine patirtimi, galiu daryti išvadą, kad investicijos į paskolas žmonėms atneša iki dviejų kartų didesnę investicinę grąža nei investicijos į nekilnojamąjį turtą. Kodėl investicijos į paskolas žmonėms yra pelningesnės nei investicijos į nekilnojamąjį turtą?

Investavimo priemonių privalumai, investicinė grąža ir rizika

Vienu iš svarbiausių investavimo pasirinkimo kriterijų investuojantiems Lietuvos gyventojams yra investicinė grąža. Šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusi situacija, kad investavimas į paskolas žmonėms yra pelningesnis ir investuotojams vidutiniškai atneša ir artimiausiu metu turėtų atnešti 8–16 proc. investicinę grąžą. Investicija į nekilnojamąjį turtą atneša 5–8 proc. grąžą. Kiekvienas investuotojas žino, jog finansinė grąža yra neatsiejama nuo rizikos. Investavimas į paskolas žmonėms turi riziką, kad dalis ar visa paskola dėl vienokių ar kitokių priežasčių bus negrąžinta. Investuojant į tokias paskolas ir maksimaliai išskaidant investicijas į kuo daugiau vartojimo paskolų (tarkime, daugiau nei į 100) galima tikėtis, kad negrąžinusių paskolų skaičius bus arti rinkos vidurkio, kuris natūraliai kinta keičiantis ekonominiam ciklui. Per 2008 metų krizę daugeliui bankų Lietuvoje pavyko uždirbti teigiamą grąžą iš vartojimo paskolų (to nepasakytume apie paskolas įmonėms ar būsto paskolas), todėl galima teigti, kad blogiausiu atveju – esant didesniam ekonomikos nuosmukiui – iš investicijų į vartojimo paskolas galima tikėtis nulinės ar net teigiamos grąžos. Prisimenant, kas per tą pačią krizę nutiko su nekilnojamojo turto kainomis, kurios nukrito 30–50 proc., išties labai svarbu įvertinti galimą riziką. Taip pat verta nepamiršti, kad investuojant į nekilnojamąjį turtą reikalinga didelė pradinė investicija, o investuojant į vartojimo paskolas, galima investuoti labai mažą sumą, todėl šis investavimo instrumentas prieinamas daug platesniam visuomenės ratui. Tiek investavimas į paskolas žmonėms tarpusavio skolinimo platformoje, tiek investavimas į nekilnojamąjį turtą prisideda prie ekonomikos augimo. Gyventojui įsigijus būstą, jis įrengiamas ar remontuojamas, perkami baldai, buitinė technika ir kiti reikiami daiktai. Tokiu būdu ne tik suteikiamas darbas ir pelnas Lietuvos verslo įmonėms, bet dažnai ir papildomai skolinamasi iš kreditų įstaigų būstą įkeičiant. Skolinimas per tarpusavio skolinimo platformas taip pat padeda „suktis“ ekonomikai, nes žmonės, kurie paskolina, gaunamas palūkanas reinvestuoja arba išleidžia vartojimui. Vis dėlto, skolinantis iš banko, skolinančioji pusė daug mažiau prisideda prie ekonomikos augimo, nes bankai šiuo metu už indėlius palūkanų nemoka.
 

Investavimo į paskolas žmonėms ir nekilnojamąjį turtą trūkumai

Investicijos į paskolas žmonėms, žinoma, turi ir minusų, lyginant su investicijomis į nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis jų – sumos, kurią fizinis asmuo gali investuoti, apribojimas investuojant į vartojimo paskolas Lietuvoje per tarpusavio skolinimo platformas. Šiuo metu didžiausia galima investicijų suma sudaro 5000 eurų per metus į vieną tarpusavio skolinimo platformą. Todėl daugelis asmenų, galinčių ir norinčių investuoti daugiau, priversti rinktis skirtingas tarpusavio skolinimo platformas, kurių skaičius Lietuvoje yra ribotas, arba investuoti savo lėšas užsienyje ir skatinti, pavyzdžiui, Estijos ekonomiką, kuri tokių ribojimų neturi. Šios išvados padarytos remiantis sava investavimo patirtimi, išanalizavus investicijas į komercinės paskirties ir gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir lyginant jas su investicijomis į skirtingas tarpusavio skolinimo platformas Lietuvoje ir užsienyje. Mano investicijos į nekilnojamąjį turtą sudaro nemažą investicinio portfelio dalį, tačiau ši dalis pastaruoju metu nuosekliai mažinama, o investicijos į vartojimo paskolas nuosekliai didinamos. Tai darau dėl paprastos priežasties – investicinės grąžos. Taigi kiekvienam, kuris svarsto rinktis investavimą į vartojimo paskolas ar nekilnojamąjį turtą, pirmiausia patarčiau tinkamai įsivertinti riziką, apskaičiuoti investicinę grąžą ir nuolat domėtis naujomis investavimo galimybėmis.